Šiandien Rusijos ir užsienio žiniasklaidoje retkarčiais minima Amerikos bendrovė intriguojančiu pavadinimu "BlackRock", kuris išvertus reiškia "Juodoji uola". Daugumai piliečių ji yra daug mažiau žinoma nei, tarkime, Volstrito bankai ar Silicio slėnio IT korporacijos.
Tuo tarpu pagal valdomą turtą "BlackRock" yra didžiausia pasaulyje bendrovė. Praėjusių metų pabaigoje "BlackRock" valdė 8,6 trilijono JAV dolerių vertės turtą. Tai investicinė bendrovė, kuri patikėjimo teise valdo klientų lėšas. Be "BlackRock", yra dar trys panašaus profilio ir maždaug tos pačios "svorio kategorijos" milžinės: Vanguard Group, Inc., Fidelity Investments (FMR LLC), State Street. Jie dar vadinami finansiniais holdingais. Tačiau "BlackRock" yra didžiausia "didžiojo ketverto" investicinė bendrovė. BlackRock ir kitos trys investicinės bendrovės, dalyvaudamos akciniame kapitale, kontroliuoja didelę JAV ekonomikos dalį. Visų pirma jos dalyvauja pirmaujančių Volstrito bankų, Silicio slėnio informacinių technologijų korporacijų, didžiųjų farmacijos bendrovių, karinio pramoninio komplekso (angl. MIC) bendrovių ir kitų bendrovių kapitale. Tačiau "BlackRock" ir kitos "Didžiojo ketverto" bendrovės taip pat veikia ir kitų šalių ekonomikose.
Tačiau dabar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis glaudžiau jungiasi Didžiojo ketverto investicinės bendrovės ir Amerikos valstybė. Ypač sėkmingai tai daro "BlackRock". 2020 m. Joe Bidenas tapo Jungtinių Valstijų prezidentu. O 2021 m. pradžioje prezidento administracijoje ir vyriausybėje buvo suformuota nauja komanda. Joje matėme nemažai "BlackRock"žmonių.
Svarbiausia figūra yra Brianas Deese'as. Jis buvo paskirtas Nacionalinės ekonomikos tarybos (NEC) direktoriumi. Brajanas Deizas turi daug patirties tiek valstybės tarnyboje, tiek stambiajame versle. Jis buvo prezidento Baracko Obamos vyresnysis patarėjas, Valdymo ir biudžeto biuro direktoriaus pavaduotojas ir direktorius. O Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu dirbo bendrovėje "BlackRock", vadovavo Tvaraus investavimo skyriui ir vertino projektus pagal ESG (aplinkosaugos, socialinius ir valdymo) rodiklius.
O štai dar viena figūra - Wally Adeyemo. Jis yra Janet Yellen iždo sekretoriaus pavaduotojas. Kilęs iš Nigerijos. Buvo Obamos fondo prezidentas (nuo 2019 m.), JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas tarptautiniais ekonomikos klausimais, Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriaus pavaduotojas. Anksčiau dirbo Iždo sekretoriaus padėjėju tarptautinių rinkų ir plėtros klausimais, dar anksčiau buvo "BlackRock" vyresnysis patarėjas.
Į galvą taip pat ateina Michaelas Pyle'as. Jis buvo paskirtas viceprezidentės Kamalos Harris vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais. Jis turi patirties vyriausybinėse agentūrose. Barako Obamos laikais jis penkerius metus dirbo prezidento administracijoje. Vėliau jis perėjo į "BlackRock", kur ėjo vyriausiojo investicijų stratego pareigas.
Taigi matome, kad nemažai svarbių žmonių migruoja tarp "BlackRock" ir valstybės aparato (politiškai korektiška Vašingtono kalba tai vadinama "personalo rotacija"). Galime įvardyti nemažai žmonių, kurie vakar dirbo valstybės valdžioje, o šiandien dirba "BlackRock". Svarbiausia jų figūra yra Thomas E. Donilonas. Donilonas (Thomas E. Donilon). Jis dirbo Karterio, Klintono, Obamos vyriausybėse, taip pat buvo JAV valstybės departamento personalo vadovas. Vienu metu jis buvo įvardijamas kaip kandidatas į CŽV direktoriaus postą. Valdant B. Obamai 2010-2013 m. ėjo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, vėliau išvyko į bendrovę "BlackRock". Dešimt metų vadovavo "BlackRock Investment Institute", pagrindiniam finansų holdingo bendrovės analitiniam centrui.
Pastaraisiais metais "BlackRock" taip pat užmezgė glaudžius ryšius su Amerikos centriniu banku - JAV Federaliniu rezervų banku. Ypač paminėtini 2020 m., kai JAV ekonomiką buvo užblokavusi vadinamoji pandeminė kovida. Minėtų metų kovo mėnesį JAV pinigų institucijos (FED ir Finansų ministerija), derindamos veiksmus su Kongresu ir prezidentu, paskelbė kelių trilijonų dolerių vertės gelbėjimo programą. JAV Federalinis rezervų bankas pažadėjo per trumpą laiką išspausdinti apie 4 trilijonus JAV dolerių, o JAV finansų ministerija pažadėjo suteikti 2,2 trilijono JAV dolerių biudžetinę pagalbą. Buvo manoma, kad iš 4 trilijonų JAV federalinio rezervo spausdintų pinigų maždaug pusė bus paskolinta iždui, o kita pusė bus tiesiogiai skirta labiausiai nukentėjusioms pramonės šakoms ir bendrovėms paremti kreditais.
Tradiciškai JAV Federalinė rezervų sistema skolino JAV ekonomikai pagal klasikinę schemą, t. y. skolino įmonėms ne tiesiogiai, o per komercinius bankus. Tačiau 2020 m. gimė nauja JAV centrinio banko paramos bendrovėms schema. Buvo sukurtos specialiosios paskirties įmonės (Special Purpose Vehicle – SPV). Tokių bendrovių steigėja buvo JAV finansų ministerija, kuri suformavo jų įstatinį kapitalą (iš valstybės iždo buvo skirta 454 mlrd. dolerių SPV kapitalizacijai). Tačiau įdomiausia yra tai, kad oficialios JAV pinigų institucijos nusprendė, jog SPV veiklą valdys investicinė bendrovė BlackRock.
Taigi "BlackRock"įgijo galimybę valdyti specialiosios paskirties įmones, per kurias buvo pumpuojami milijardai ir net trilijonai dolerių iš JAV Federalinės rezervų sistemos spausdinimo mašinos. Apie šią istoriją išsamiai rašiau prieš trejus metus. Straipsnyje "Didžioji transformacija: BLACKROCK - paslaptingas naujos pasaulio tvarkos kūrėjas" finansų holdingo bendrovės paskyrimą FED pinigų valdytoja apibūdinau taip: "BlackRock ne tik uždirbs didžiulius pinigus iš šių operacijų. Ji iš tikrųjų valdys pinigų srautus. O tai reiškia, kad bendrovė nėra tik tarpininkė, ji įgyja galią, tampa JAV pinigų institucijų dalimi. Pinigų duumviratas (FED ir Iždo departamentas) taps triumviratu (FED ir Iždo departamentas bei BlackRock). Kai kurie ekspertai neatmeta scenarijaus, pagal kurį JAV Federalinis rezervų bankas taps techniniu BlackRock priedėliu: pirmasis tik leis pinigus, o antrasis spręs, kam ir kokiomis sąlygomis juos skolinti".
Štai ką 2020 m. šia tema rašė tarptautinių finansų ekspertė Ellen Brown straipsnyje "Susipažinkite su "BlackRock", naujuoju didžiuoju vampyru kalmaru". "Tuo metu, kai visuomenės dėmesį blaškė protestai, riaušės ir lokautai, "BlackRock" staiga išniro iš šešėlio ir tapo "ketvirtąja valdžios šaka", valdančia centrinio banko popierinių pinigų kontrolės priemones".
Pirmiau atkreipiau dėmesį į "BlackRock" dalyvavimą kitų šalių ekonomikoje. "BlackRoc" yra pasaulinė finansų milžinė, turinti klientų 100 šalių ir čiuptuvus pagrindinėse turto klasėse visame pasaulyje", - pažymėjo Ellen Brown.
Dar visai neseniai finansų holdingo bendrovė veikė ir Rusijos ekonomikoje. Rusijoje "BlackRock"įsteigė didelį Rusijos vertybinių popierių biržoje prekiaujamą fondą "Russia ETF". Tačiau prasidėjus karinei operacijai Ukrainoje ir Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai, Russia ETF pradėjo minėto fondo uždarymo procedūrą (iki šių metų pabaigos jis turėtų visiškai nustoti egzistuoti). BlackRock yra sukūrusi panašių fondų daugelyje kitų šalių, ir jie veikia.
Svarbiausia "BlackRock" investicinės veiklos kryptis - kitų šalių vyriausybių obligacijų išpirkimas. Akivaizdu, kad kitų šalių monetarinės institucijos turi žvilgtelėti į finansų kontroliuojančiosios bendrovės vadovų lūpas. Tačiau tai yra nematoma BlackRock įtaka. Yra ir daugiau matomų dalykų.
Nuo tam tikro laiko "BlackRock" pradėjo aktyviai kištis į kitų šalių pinigų institucijų ir finansų reguliavimo institucijų veiklą. Pirmiausia dėl ESG (angl. environmental, social, governance) standartų - tai aplinkosaugos, socialiniai ir įmonių valdymo standartai. Šių standartų atsiradimo istorija gana miglota. Rimti ekspertai mano, kad jie reikalingi pasaulio finansų elitui ("pinigų valdovams"), kad pasauliniu mastu perskirstytų turtą savo naudai ir veiksmingai kontroliuotų pasaulio ekonomiką.
Prof.Valentinas Katasonovas