Kaip žinia, galimybių pasas buvo LR Vyriausybės priemonė spręsti rizikos grupių apsaugos klausimą 18-40 amžiaus grupės spaudimo skiepytis būdu. Spaudimas pasireiškė tam tikrų konstitucinių teisių (teisės į darbą, teisės į judėjimą, teisės į mokslą) ribojimu. Asmenys buvo pastatyti prieš pasirinkimą: arba atsisakyti tam tikrų paslaugų, darbo, mokslo, arba už tai brangiai mokėti (testuotis savo lėšomis), arba vakcinuotis.
Čia priminsiu, kad imunoprofilaktika, kaip ir visa sveikatos priežiūra, grindžiama laisvo ir informuoto sutikimo principu, kurio vienas iš elementų yra laisva, t.y. nekliudoma asmens valia. Taikoma išorinė prievarta verčia valią rinktis ir veikti prieš jos norą. Vykdyti ne savo, o kito (šiuo atveju valstybės) valią. Ir tai turi pasekmes.
Konkretus pavyzdys. Vakar padėjau pildyti žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo prašymą moteriai, kurios vyrą, pasiskiepijusį tam, kad galėtų dirbti ir išlaikyti savo šeimą, ištiko staigi mirtis.
Tai buvo 41 metų vyras. Pasiskiepijo du kartus Pfizer vakcina. Savaitę iki antro skiepo sirgo. Iki skiepų ligų neturėjo (tik po senai įvykusios avarijos blogai veikė vienas inkstas), nesiskundė spaudimu ar skausmu širdies plote. Giminėje širdies ligų nebuvo, nerūkė, alkoholio nevartojo. Turėjo šiek tiek antsvorio. Medikų vertinimu, jo rizikos profilis širdies ligoms buvo žemas.
Po antro skiepo ištino limfmazgiai kaklo ir pečių plote. Širdies plote po antro skiepo praėjus maždaug 2 savaitėms atsirado nemalonūs pojūčiai. Jie buvo ir ramybės būsenoje. Simptomai, kurie atsirado, nebuvo tipiški infarktui ar kitoms širdies ligoms. Dėl to kreipėsi į medikus. Šeimos gydytoja padarė kardiogramą, bet pas širdies ligų gydytojus nesiuntė, nors jau žinoma, kad viena iš labai retų, bet galimų Pfizer vakcinos komplikacijų yra staigus miokardo infarktas (Nuoroda: https://www.cdc.gov/.../inf…/pfizer/reactogenicity.html… )
Praėjus dviem su trupučiu mėnesių po skiepo ištiko staigi mirtis. Mirties liudijime kaip tiesioginė mirties priežastis nurodytas ūminis širdies ir kvėpavimo sutrikimas, pagrindinė liga (trauma) sukėlusi mirtį – ūminė išeminė širdies liga, detaliau – nepatikslinta.
Bjauriausia yra tai, kad pagal dabar galiojančią žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo sistemą, žala, atsiradusi kaip vaistinių preparatų vartojimo pasekmė, nėra atlyginama.
Kitaip tariant, valstybė, įvesdama GP reikalavimą, kurio tikslas, kaip mano jau minėta, buvo „spausti“ žmones, kuriems to nereikia, skiepytis, jog būtų apsaugoti rizikos grupės asmenys, paliko šiuos žmones be įstatymo apsaugos ir be galimybės gauti žalos atlyginimą. Ir tai yra neteisinga.
Kaip yra įvardinusi PSO, privalomą vakcinaciją (ar jai analogiškas priemones – o tokia ir yra GP) privalėjo lydėti žalos atlyginimo mechanizmas. Tokį įstatymo projektą dar rugpjūčio viduryje, prieš įvedant GP, pateikė valstiečiai. Tačiau jis buvo vilkinamas, ir žalia šviesa jam buvo duota tik tada ir tam, kad būtų galima įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų vakcinaciją. Nepriėmus privalomos vakcinacijos įstatymo, žalos atlyginimo klausimas buvo neterminuotam laikui atidėtas.
Ir čia verta pacituoti Teisės departamento išvadą šiam projektui:
„Tačiau tuo atveju, jeigu nustatomas toks reguliavimas, pagal kurį asmuo (pvz., dirbantis pagal tam tikrą specialybę) yra privalomai verčiamas vakcinuotis, kai įtvirtinama, kad nevakcinuoti asmenys gali atsidurti tam tikroje blogesnėje palyginti su vakcinuotais asmenimis padėtyje, kai nevakcinuotiems asmenims nustatoma kokia nors papildoma finansinė našta ar papildomos pareigos, ribojamos galimybės; kitaip sakant, tuo atveju, kai vakcinavimu yra labiau suinteresuota pati valstybė, o ne pats asmuo, svarstytina ar valstybė neturėtų prisiimti įsipareigojimų asmenims, kurių savanoriško sprendimo vakcinuotis galimybė yra iš esmės apribota, atlyginti jų sveikatai galimai dėl vakcinos padarytą žalą.“
Konstitucinis teismas, būtent todėl, kad buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris iš vienos pusės baudė asmenis, jei jie renkasi kitą elgesio strategiją, o iš kitos pusės, pasirinkus valstybės peršamą strategiją, nesuteikė žmonėms teisinės apsaugos, jei dėl to atsirasdavo tam tikros realios pasekmės sveikatai, turėjo ir privalėjo įvertinti GP konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo teisinio valdymo principų požiūriu. Bet to nepadarė. Nieko, privalės padaryti, kai jį pasieks konkrečios konkrečių žmonių bylos. Palauksime.
P.S. Paciento atstovo sutikimas viešinti nuasmenintą asmens sveikatos informaciją visuomenės informavimo tikslais yra gautas.
Nuotraukoje: VVKT (Valstybinės vaistų ir kontrolės tarnybos duomenys apie Lietuvoje užregistruotas Pfizer vakcinos nepageidaujamas reakcijas, rodantys, vakcinos įtaką širdies veiklai).
