Ponia Danutė liko nusivylusi nuotolinių konsultacijų pas medikus tvarka – dėl praleisto skambučio mėnesį liko be vaistų.
Moteris rugpjūčio pradžioje Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) buvo užsiregistravusi pas šeimos gydytoją nuotolinei konsultacijai, kad išsirašytų nuolat vartojamus vaistus. Konsultacija jai buvo paskirta 15 valandą.
Konsultacijos dieną Danutė darbavosi lauke. Į namus grįžo kelios minutės prieš tris. Rado praleistą skambutį. „Skambinta 20 minučių iki trijų. Bandžiau paskambinti pati, daviau, daviau, nežinau kiek kartų, bet iki pat 18 valandos linija buvo užimta“, – pasakojo moteris. Kitą rytą, tikėdamasi, kad kortelė iš gydytojo kabineto dar neišnešta, ji tikino vėl skambinusi nuo 7 iki 9 valandos, kas keletą minučių. Pasak Danutės, vėl visą laiką linija buvo užimta. Taip susisiekti bei vaistų išsirašyti ir nepavyko. Iš kabineto antrą kartą taip pat niekas nepaskambino.
Galiausiai moteris užsiregistravo gyvai konsultacijai, kurią paskyrė rugsėjo 6 dieną. „Visą mėnesį likau be vaistų, kurie man būtini“, – guodėsi moteris. Sakė dabar visada registruosis tik gyvoms konsultacijoms, o jei būtų paskirta nuotolinė, tai telefono iš rankų nepaleis.
Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė sakė, kad pagal nuotolinio konsultavimo tvarką gydytojai skambina maždaug paskirtu laiku, tačiau galima paklaida. Dažniausiai yra vėluojama. „Kodėl šįsyk buvo skambinta anksčiau, praėjus tiek laiko, sunku pasakyti. Atsiprašome pacientės už patirtus nepatogumus“, – sakė G. Čepienė. Antrą ar trečią kartą pagal tvarką gydytojai neskambina.
Vyriausioji gydytoja sakė, kad šeimos gydytojams, be nuotolinių konsultacijų priimantiems pacientus ir gyvai, paskambinti tiksliai nustatytu laiku sudėtinga.
„Kai kurie vizitai užtrunka ilgiau nei pagal standartą numatytas 15 minučių, į tarpus ateina iš anksto neužsiregistravusių pacientų, kuriems reikalinga skubi pagalba, tada gydytojai atsilieka nuo grafiko. Todėl skambina, kada gali“, – sakė ji.
Pateikė pavyzdį, kai pati pacientui skambino tris kartus ir visą laiką atsiliepdavo operatorius. O kitą dieną sulaukė priekaištų, kodėl neskambino. Pacientas teigė telefoną visą laiką turėjęs su savimi. Gydytojo išeinantys skambučiai buvo užfiksuoti. Paaiškėjo, kad buvo ryšio problemos.
Pasak G. Čepienės, šeimos gydytojai per dieną priima kur kas daugiau nei numatyta, kiek turėtų priimti pacientų: turėtų priimti 24 asmenis, o priima 40 ir daugiau. Ir taip kasdien.
Pasidomėjus, kodėl susidarė tokia situacija, vadovė sakė, kad gydytojų didelio trūkumo nėra ir vardijo kitas priežastis, dėl kurių susidaro eilės. „Dažna priežastis, kai dėl nuolat vartojamų vaistų išrašymo pacientai registruojasi paskutinę dieną, prieš baigiantis vaistams. Tada reikia dabar, šiandien“, – kalbėjo G. Čepienė.
Kitos priežastys – sisteminės. Pavyzdžiui, siuntimų rašymas. Specialistas atsiųstą pacientą turėtų konsultuoti tris kartus, o konsultuoja vieną kartą ir siunčia atgal pas šeimos gydytoją. Šis antram vizitui pas specialistą turi išrašyti naują siuntimą. Taip pat – pažymų, išrašų rašymas. „Ateityje tai galės daryti slaugytojos. Gal tada gydytojai spės daugiau“, – sakė įstaigos vadovė.
Pasak jos, vidutiniškai vienam etatui skaičiuojama 1,5 tūkst. pacientų. Įstaigoje prisiregistravę 22 tūkst. Tokiam kiekiui aptarnauti turėtų būti apie 15 etatų. „Pas mus yra 11, kiti gydytojai dirba ne visais etatais. Jei ir trūksta, tai tik vieno etato“, – pateikė skaičius įstaigos vadovė. Tačiau pas vienus gydytojus yra prisirašę po 2 tūkst., pas kitus – po 1 tūkst. pacientų.
„Negalime nurodyti, pas kokį gydytoją prisirašyti. Asmens teisė rinktis. Nors dabar prisirašymą pas gydytojus, kurie turi po 2 tūkst. klientų, ribojame“, – tęsė G. Čepienė. Pasak jos, priėmus dirbti naują gydytoją, klientų srautai persiskirstė, bet nežymiai.