Vykstant diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra čia apie ką diskutuoti. Pensinio amžiaus riba, anot jos - tik detalė, nes ir senjorai turi išlikti aktyviais ekonominio gyvenimo dalyviais. Kitaip sakant, dirbti, kol dar ant kojų pastovi.
Dauguma politikų dabar bando raminti žmones, kad tikrai nesvarsto galimybės pailginti pensinio amžiaus iki 72-ejų. Bet kur čia bus ramu, kai vienai iš ministerijų vadovauja tokia Armonaitė, kuriai posakis „užtarnautas poilsis" turbūt yra tušti žodžiai. Pasak ministrės, neverta prisirišti prie konkretaus pensinio amžiaus, tai yra „tik detalė". Vietoj svarstymų apie pensiją reikia skatinti „sidabrinę" ekonomiką. Išversti tą „sidabrinę" ekonomiką į žmonių kalbą galima maždaug taip: žilė galvon, darbo krūvis uodegon. Turi visą laiką išlikti aktyviu ekonomikos proceso dalyviu, nes kitaip neva atsidursi gyvenimo paraštėse. Kol kojos paneša, eik ir dirbk. Jei kojos neneša, gal dar rankos nenusviro ir galima kokią pirštinę numegzti, tik ne anūkams, o pardavimui. O jei neklauso nei kojos, nei rankos? Tada jau senjoro vaikams turbūt reikia pasirūpinti rogutėmis ir vežti paraštėse atsidūrusį asmenį į mišką.