Tofu sūris yra baltymiausių baltymų šaltinis. Šiomis dienomis parduotuvėse jau beveik visose jo yra nusipirkti, bet koks didelis džiaugsmas ir namuose jo patiems pasigaminti! Tikrai nėra sunku, pati išmėginau tai padaryti pažiūrėjusi Beatos receptą. Procesas beveik visiškai toks pats, kaip ir gaminant paprasčiausią sūrį. Dar ir pasirinkti galima, minkšto, švelnaus norisi, ar kietesnio, griliui tinkamo. Bet dabar apie viską nuo pat pradžių.
Šį kartą - apie itin moterišką (aišku, tikrai gali ir vyrai valgyti) ir itin įdomų produktą - tofu. Tofu - tai toks sūris, kuris yra gaminamas iš virtų bei susmulkintų sojos pupelių, itin populiarus bei gerbiamas produktas Kinijoje bei Japonijoje, dar vegetarai jį itin mėgsta ir giria. Tai tokia savotiška rytietiška varškė (aš taip pavadinčiau). Kodėl aš pasakiau, kad tai moteriškas produktas? Nes tokiame sūryje yra augalinių medžiagų, labai panašių į moteriškus hormonus, tad, mielosios, valgydamos tofu padėsite kūnui lieknėti ir šiaip, geriau atrodysite. Toms, kurioms nesinori, kad kalorijos naktį sumažintų spintoje kabančius drabužius tofu taipogi privalo patikti. Šis sūris yra dietinis, 100-e gramų rasite vos 73 kilokalorijas.
Bet dauguma kulinarų tofu yra pamėgę visai ne dėl to. Šis sūris itin gerai prisitaiko prie visų produktų ir virėjo norų tiek pačiu savo skoniu, tiek pačia forma. Tofu būna ir kietas, ir minkštas. Minkštasis tofu dar yra vadinamas šilkiniu, nes itin švelnus jis būna, net kremą primenantis, itin tinka sriuboms, padažams bei desertams. Kietajame tofu yra itin mažai drėgmės bei labai daug baltymo. Apskritai pats tofu yra praktiškai beskonis ir čia slypi jo didžiausias pliusas: jis tiks beveik į visas salotas, desertuose jis taps saldžiu, padažuose prisitaikys prie kitų ten esančių ingredientų. Trumpai tariant, tai toks chameleoniškas produktas, kuris suteikia patiekalams tam tikrą konsistenciją.
Kur ir kaip tofu atsirado?
Spėjama, kad tai greičiausiai nutiko Kinijoje. Yra sakoma, kad imperatoriaus virėjas labai norėjo palepinti savo valdovą ir į sojų piurė įdėjo druskos tirpalą, kurį gavo garinant jūros vandenį. Tada įvyko cheminė reakcija bei gavosi pirmasis tofu, kuris labai patiko tiek pačiam virėjui, tiek kitiems rūmų gyventojams. Tad visai netrukus patapo kultiniu visoje šalyje. Dar kurį laiką, kaip įprastai tada būdavo, naujasis produktas buvo laikomas pačiu didžiausiu delikatesu bei buvo prieinamas tik turtingiausiems. Tačiau laikui einant, tapo prieinamas visiems.
Kaip ir kur laikyti?
Jei nusipirkote tofu vakuminiame įpakavime, jo nepraplėšę galite tofu laikyti savo šaldytuve net kelias savaites. Jeigu tofu nėra įpakuotas (arba jeigu pasigaminote tofu namuose), – paimame dubenėlį, dedame į jį sūrį ir užpilame kiek pasūdytu vandeniu. Kiekvieną dieną vis pakeičiant vandenį šitaip paruoštą tofu šaldytuve galima laikyti maždaug 7 dienas. Tofu surį galite ir užšaldyti, tik nenustembame, - kai jau atšildysite, jo konsistencija bus kiek kietesnė, primins tarsi mėsą, taip pat gali pasikeisti ir spalva, sūris bus geltonesnis.
Buvęs užšaldytas sūris itin tiks marinavimui, kepimui fritiūrinėje arba ant keptuvės. Bet mano manymu, geriausia tofu sunaudoti dar šviežią, jo galite dėti praktiškai į visus patiekalus: troškinius, sriubas, desertus, padažus, tik prieš naudojant yra patartina nuplauti po tekančiu vandeniu, kad sūris kuo geriau sugertų kitų ingredientų kvapus bei skonius.
Ingredientai
- sojų pupelės: 250 gramų
- vanduo: 1,25 litro
- citrinos sultys: iš 1 vnt. (arba 1-2 šaukštų acto)
- sūrmaišis (arba marlė)
- dėžutė/indelis/dubuo su skylėmis.
Recepto paruošimas
1. Taigi, pirmiausia mums reiks sojų pupelių. Kiekis priklausys labiausiai nuo to, kiek norisi tofu sūrio. Jeigu daugiau jo nei tik vienam pavalgymui, tai imame 250 gramų (arba visą pakelį - 500 gramų, tik tada jau ir stiprių rankų reikės, ir gana didelio puodo, ir kitų ingredientų dvigubai daugiau prireiks).
2. Pupeles užmerkite per visą naktį, kad išbrinktų, susiaktyvuotų bei būtų jau pasiruošusios virsti tofu. O tuomet perplaukite kelis kartus šaltu vandeniu, dėkite į maisto kombainą, įpilkite vieną litrą ir dar 250 mililitrų vandens (jeigu pupelių 250 gramų). Junkite ir tegul jau susitrina itin gerai ir viskas pavirsta sojų pienu (pirktinis sojų pienas šiuo atveju tikrai netinka, nes yra labai daug visko, tofu nereikalingo ten pridėta).
3. Po to perpilkite sojų pieną į puodą bei užvirkite, o paskui dar pavirkite ant mažos ugnies maždaug 10 minučių. Šis procesas padės lengviau suvirškinti pupeles bei suteiks joms daugiau skonio.
4. Dabar kitame etape mums prireiks sūrmaišio arba marlės. Atvėsinkite pieną, kad galėtumėte jau išspausti nenusidegindami pirštų. Supilkite jį į sūrmaišį bei nusunkite kuo daugiau pieno į puodą.
5. Jau švarų bei vientisą pieną užvirinkite, kol pradės burbuliuoti, nukelkite nuo ugnies ir tuomet momentas, kai išspauskite citrinos sulčių (arba acto), kad sutrauktų pieną. Priklausomai nuo turimo kiekio, gali prireikti pusės arba visos citrinos sulčių.
6. Uždengiame puodą dangčiu bei leidžiame pastovėti ramiai maždaug 20 minučių. Per šį laiką, susiraskite dėžutę su skylėmis dugne arba didesnį dubenį su skylėmis, kur galėsite įtiesti marlės bei sudėti jau susidariusią sojų varškę. Po 20 minučių puode yra susidarę 2 produktai: varškė ir skystos išrūgos.
7. Tada į marle jau išklotą dėžutę arba dubenį kiaurasamčiu surinkite iš puodo varškę ir sudėkite, kad išvarvėtų skystis. Uždenkite lėkštute ir uždėkitė svorio (akmuo, puodelis…). Jei norisi kietesnio tofu, tuomet palikite jį išvarvėti maždaug 50 minučių, o jeigu norisi minkšto, tai užteks vos 20 minučių. Kietesnis itin tinka kepimui bei grilinimui, o šis minkštesnis tai pyragams, kremams, arba tiesiog patrupinti ant salotų, košių…
8. Pabaigai: Kad mūsų tofu dar sutvirtėtų, išpakuokite jį iš marlės gniaužtų, į negilų dubenį arba indą, įpilkite šalto vandens ir panardinkite sūrį ten maždaug 10-ai minučių. O tuomet, jau galima džiaugtis bei lepintis savo pasigamintu tofu kaip tik norisi. Paskanaujam!
Rekomendacija: Daugiau sūrių receptų rasite: Sūrių receptai.